“-Taip jau yra, Fetčeri (žuvėdra), kad mes
stengiamės plėsti savo sugebėjimų ribas
pamažu, kantriai. Skraidymas kiaurai per
uolas mūsų programoje kiek vėliau”

Ričardas Bachas
“Džonatanas Livingstonas žuvėdra”

Lietuvos liberalaus jaunimo ištakos - studentai, 1990 metais Vilniaus universiteto Rektorato posėdžių salėje kartu su kitais liberaliai mąstančiais asmenimis, tokiais kaip A.Šliogeris, V.Radžvilas, A.Dobryninas, diskutavę apie visuomenės sąjūdį, valstybę bei žmogaus teises ir laisves. Beje, šios grupės branduolys įkūrė ir Vilniaus universiteto Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) studentų koordinacinę tarybą, kuriai vadovavo G.Steponavičius.

 

1991 sausio 12 d. 14 žmonių susirinko į Vilniaus liberalaus jaunimo klubo (VLJK) steigiamąjį susirinkimą. Pirmosios liberalaus jaunimo organizacijos Lietuvoje pirmininku tapo Darius Laurinavičius.

1991 m. liepos 9 d. "Atgimimo" laikraštyje buvo išspausdintas VLJK atsišaukimas į Lietuvos jaunimą, kviečiantis vienytis į respublikinę liberalaus jaunimo organizaciją. Į ją atsiliepė tik ... vienas žmogus – Mindaugas Lapinskas. Vienas lauke – ne karys, bet 1991 metų lapkričio 30 d. – gruodžio 1 d. visgi įvyko Steigiamoji nacionalinės liberalaus jaunimo organizacijos Sueiga, kurioje dalyvavo ne tik vilniečiai, bet ir jaunimas iš Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir kitų Lietuvos mietų. Pirmuoju organizacijos pirmininku buvo išrinktas Darius Laurinavičius.

 

Daug diskusijų tuomet sukėlė krikštynos – organizacijos vardo rinkimas. Siūlytas Lietuvos jaunųjų liberalų sąjungos pavadinimas, tačiau krikštatėviu tapo Kazys Preikšas, ištaręs: "Tebūnie Lietuvos liberalus jaunimas...". O šį vardą pirmąsyk išgarsino LLJ narė Rasa Jonikaitė – pirmoji mergina Lietuvoje, atlikusi "bungee-jump" šuolį.

 

LLJ gyvavimo pradžioje organizacija simbolikos neturėjo, tačiau 1992 metais prasidėjo kūrybinės kančios ir buvo nutarta, kad LLJ simboliu taps paukštis (ar paukščio uodega turi būti pakelta ar nuleista, spręsta, kaip ir dera politinei organizacijai, balsuojant!). Andriaus Buldygerovo pasiūlytas žuvėdros piešinys buvo patvirtintas LLJ simboliu, nes žuvėdra skrenda net prieš vėją...

 

Nuo 1992 metų pradėtas leisti LLJ informacinis biuletenis, kuris po Guodos Steponavičienės laimėto pavadinimo konkurso 1994 metais tapo laikraščiu "Kelyje". Ne tik laikraščio, bet ir visos organizacijos šūkiu galima laikyti frazę "Švieskis ir šviesk". "Kelyje" spausdino LLJ rezoliucijas apie mokesčius ir profesionaliąją kariuomenę, alų ir Tibetą, komentuodavo Lietuvos ir tarptautinius įvykius, mokė žaisti bridžą ir, žinoma, rimtai diskutavo apie liberalizmą.

 

1992 ir 1993 metais organizacijos pirmininku buvo išrinktas Gintaras Steponavičius, jau tada prisipažinęs, kad siekia tapti profesionaliu politiku. Šiuo laikotarpiu užmegzti tarptautiniai ryšiai, vyko stambūs projektai, tarp kurių – pirmas Lietuvoje rašto darbų konkursas jaunimui "XXI amžiaus Vyriausybė" bei pirmasis F.Naumano fondo Lietuvoje organizuotas seminaras.

 

Pirmaisiais LLJ gyvavimo metais daugelio žmonių įdėtos pastangos, viltys ir svajonės pavertė Lietuvos liberalų jaunimą dinamiška, aktyvia ir gerai žinoma jaunimo organizacija, visuomenėje ir tarp savo narių skleidžiančia laisvės idėjas.