Penktadienio popietę Adolfo Šapokos gimnazijos aktų salėje susirinko visų trijų miesto gimnazijų moksleiviai, pasiilgę turiningų renginių. Susitikimą pradėjo diskusijos moderatorės: Adolfo Šapokos gimnazijos abiturientė Guoda Cibaitė ir „Saulės" gimnazijos moksleivė Marija Šaraitė. Po trumpos preliudijos žodis buvo perduotas atvykusiam į Uteną profesoriui Leonidui Donskiui. Tada visi akimirksniu nurimo ir dėmesį sutelkė į svečio monologą tema „Jaunimo pilietiškumas (1990 m., 2000 m., 2010 m.)".

Apie pusvalandį salėje aidėjusi Leonido Donskio kalba buvo tarsi parašyta pastraipomis ir pabrėžė jo viešojo kalbėjimo gebėjimus. Visų pirma, akademikas atsigręžė į praeitį – savo ir Lietuvos pilietišką patirtį. Anot jo, Tarybų Lietuvoje jaunimas buvo ir pilietiškas, ir idealistiškas, ko trūksta jam šiais laikais. Deja, bet dabar optimistiškumą keičia apatiškumas. Tačiau toliau lygindamas įvairius aspektus Leonidas Donskis teigė, kad jaunimo vaidmuo visada buvo svarbus, tiek Smetonos laikų, tiek dabartinėje Lietuvoje ir net išeivijoje.

Europarlamentaras savo pasakojimu išskyrė jaunų žmonių drąsą, tvyrojusią Tarybų Sąjungos priespaudos laikais. Kaip pavyzdžius jis pateikė iš istorijos pamokų žinomą Romo Kalantos susideginimą, sukrėtusį visą Europą, ir Sausio 13-osios įvykius, kur žuvo jaunos širdys. Tai buvo dalis epizodų, dėl kurių ano meto rėžimas išsigando jaunimo. O kas vyksta šiandieną? Leonidas Donskis prisiminęs senus laikus, kai susitiko studentus, užsienyje studijuojančius tam, kad grįžę jie kurtų Lietuvą, su nedideliu išgasčiu kėlė klausimą: kiek dabar studentų išeivijoje galėtų pakartoti tuos žodžius?

Toliau profesorius savo kalba artėjo prie šių dienų. Leonidas Donskis kelis kartus pakartodamas ypač paryškino silpnėjantį jaunimo vaidmenį po nepriklausomybės atkūrimo. Svečias nemato ryškių jaunųjų lyderių, jų pamainos senajai politikų ar profesorių kartai. Studentija, europarlamentaro manymu, silpnesnė nei svetur, o aukštojo mokslo lygis užsienyje yra perdėtas. Turintis didžiulę akademinę patirtį, dėstęs garsiausiuose Europos universitetuose Leonidas Donskis ragina nenuvertinti savų aukštųjų mokyklų, nes jos toli gražu nėra žemiausio rango, kokiomis jas laiko dalis tautiečių.

Visuomenės veikėjas, išsiplėtęs jam artima akademine tema, pasuko emigracijos aktualumo link. „Tu niekada nebūsi išgirstas būdamas svetimšalis" – užtvirtintai teigė Leonidas Donskis, pasirėmęs asmenine patirtimi. Juk daugybę kartų įvairiuose pasaulio kraštuose viešėjęs profesorius buvo gerbiamas, įvertintas, tačiau ten vis tiek negalėtų pasiekti to, ką turi užsiauginęs ir pribrandinęs tėvynėje. Kol kas Leonidas Donskis bene visur minėdamas neigiamus akcentus savo kalbą baigė pažvelgęs teigiamu kampu. Anot akademiko be jaunimo mes neišsikapanosime iš dabartinių sunkmečių.

Pagaliau moderatorėms kibus į darbą buvo mezgamas dialogas. Publika pradėjo žerti klausimus Leonidui Donskiui, kur ypač aktyviai stoviniavo patys renginio organizatoriai – Utenos liberalaus jaunimo nariai. Gimnazistai neslėpė susidomėjimo ne tik jiems artima pilietiškumo tema, bet ir kitais įdomiausiais svečio biografijos faktais. Išties buvo malonu klausyti mandagius, išplėtotus atsakymus, tarsi atskiras mažas istorijas. Tada buvo galima lengvai pastebėti Leonido Donskio gebėjimą įsiklausyti ir suprasti bet kurį klausimą.

Tai svečiui pasitarnavo tęsiant dialogą su gimnazistais, kurie laikui bėgant viskuo domėjosi vis labiau. Pradėję nuo teminių klausimų apie pilietiškumą, moksleviai nuklydo ir užbaigė literatūros laukuose. Visus sudomino Lietuvos ir vakarų valstybių pilietiškumo palyginimas, kur visuomenės veikėjas akcentavo jaunimo organizacijas. Pasak Leonido Donskio, vakaruose daugybė organizacijų, kurios aktyviai rengia net masinius festivalius, koncertus ir viską organizuoja ne vadovai, o patys nariai. Tokių pavyzdžių Lietuvoje nelabai matyti. Mūsų valstybėje mėgiamas pasyvus organizacijos egzistavimas.

Taip pat buvo prisimintas buvęs Leonido Donskio darbas televizijoje vedant laidą „Be pykčio". Paklaustas, kaip sekasi Europos Parlamente dirbti be pykčio, akademikas nostalgiškai prisiminė eterio laikus ir atskleidė, kad yra nagrinėjęs neapykantą tiek, psichologiškai, tiek filosofiškai. Svečias tęsdamas papasakojo apie Eurpos Parlamentą, kaip jis jame žadina neabejingumą Lietuvai. Tačiau neneigia, kad tai nevisada pavyksta. Juk ir Lietuvoje ne viskas pavyksta. Taip reikia atgauti pasitikėjimą vieni kitais, o tai nėra taip paprasta. Visuomenės veikėjo akimis, dar sudėtingiau yra sukurti pilietišką visuomenę. Jai pastatyti gali nepakakti šešiasdešimt metų, tuo tarpu, kai planinį rėžimą galima sukurti per menkus šešerius mėnesius.

Nėra paprasta ir parašyti knygą, kurių Leonidas Donskis yra išleidęs ne vieną. Tad diskusijos metu buvo išgirsta naujo pilietiškumo vadovėlio gimimo istorija. Grįžta prie pilietiškumo buvo neilgai, nes moksleiviai pradėjo domėtis kitomis aktualijomis. Taip diskusija ir buvo užbaigta, Leonidui Donskiui vardinant genialius muzikos atlikėjus, unikalius literatūros kūrinius bei jų rašytojus. Utenos gimnazistai plojo atsistoją, tai įrodo, kad profesorius išpildė jų lūkesčius. Padėkos žodžius visų vardu tarė renginio iniciatorė, Utenos liberalaus jaunimo organizacijos pirmininkė Gerda Mieliauskaitė. Tikiu, kad po renginio gimnazistų mintyse nebus pamiršti šviesūs Leonido Donskio žodžiai: „Jaunimo pilietiškumas – didžiausias turtas kurti Lietuvos ateitį".

Utenos liberalaus jaunimo informacija